„Savo pedagoginiame darbe, kurį dirbau virš 40 metų, visada skyriau didelį dėmesį mokinių drausmei pamokoje palaikyti. Yra visiems gerai žinoma, kad be tinkamos drausmės, be savitarpio susiklausymo tarp mokytojo ir mokinių, negali būti rimto darbo, tvirtų mokinių žinių. Todėl gavęs „sunkią“ klasę, pagrindinį dėmesį skirdavau savalaikiam mokinių drausminimo klausimui, darnaus, darbingo kolektyvo sukūrimui“.
„Niekada nepakęsdavau savo pamokose rimtesnių drausmės pažeidimų, o jiems vis dėlto labai retai pasitaikius, dažniausiai kaltindavau save ir ieškodavau priežasčių, kurios evantualiai galėjo privesti prie vieno ar kito nesusipratimo“.
„Savo santykius su auklėjamaisiais grindžiu savitarpio supratimo ir abipusės pagarbos principu. Taip elgdamasis jausdavausi tikras klasės šeimininkas, o darna ir susiklausymas lėmė mokymosi sėkmę“.