Sùbatvakaris.
1. šeštadienio vakaras;
2. šeštadienio vakarą rengiamas pasilinksminimas, pobūvis.
Žr. Lietuvių kalbos žodynas.
Nuo 1968 m. lituanistų iniciatyva mokykloje kiekvienų metų pavasarį vykdavo subatvakariai. Jiems ruošdavosi visa mokykla, susiieškodavo, neretai iš močiučių skrynių išsitraukdavo tautinius drabužius, mokydavosi lietuviškų dainų, patarlių, mįslių, tautinių šokių. Subatvakariai turėjo teminį charakterį, pvz. „Paukščiai lietuvių tautosakoje“, „Duona lietuvių tikėjime“, „Lietuvių tarmės“ ir kt. Kiekviena klasė ruošdavo ne tik programą, bet ir etnografinį stalą. Būdavo smagu ir linksma, o neretai visi daug ko ir išmokdavome. Kasmet subatvakariai tapo originalesni, nes subatvakario metu buvo ruošiamos ir parodos: lovatiesių, rankšluosčių, senovinių audinių ir kt. Į subatvakarį mokiniai pasikviesdavo liaudies dainininkų, močiutes, senelius.
