Nors šalyje vis dar tęsiasi karantinas ir mes mokomės nuotoliniu būdu, gimnazijoje ir toliau vyksta įvairūs renginiai. Visą kovo mėnesį technologijų, dorinio ugdymo, dailės ir muzikos pamokose vyko mokinių supažindinimas su įvairiausiai Lietuviškais amatais.
Amatai – tradicinės profesijos, kurių atstovai vadinami amatininkais, o dirbiniai paprastai gaminami rankiniais įrankiais arba neautomatinėmis mašinomis. Amatų paslaptys buvo perduodamos iš kartos į kartą (tėvo sūnui ar meistro mokiniui).
Technologijos pamokose mokiniai susipažino su lietuviškos virtuvės paslaptimis. Margučių marginimo amatu.
Lietuviška virtuvė – Lietuvoje ir tarp lietuvių paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Lietuvos nacionalinė virtuvė. Nors dėl istorinių ryšių ir įtakų ji turi daug panašumų į kitas aplinkinių tautų virtuves, jai būdingi savitumai leidžia kalbėti apie ją kaip apie atskirą tradiciją.
Produktai Lietuvoje nesiskiria nuo kitų Rytų Europos virtuvės produktų. Kaip pagrindinis ląstelienos ir angliavandenių šaltinis vartojamos ruginė duona, košės, nuo XVIII a. – ir bulvės. Baltymų šaltiniai čia yra gyvuliniai: daugiausia mėsa (kiauliena, jautiena, senovėje žvėriena), ir pieno produktai (rūgpienis, varškė, grietinė, sūris). Žuvies tradiciškai vartojama labai nedaug, bet gaminamos kai kurios gėlavandenės žuvys, kaip lydeka.
Valstiečių virtuvė negalėjo pasigirti didele daržovių ir vaisių įvairove. Čia paplitęs kopūstas, morka, ropė, burokas, obuolys, kriaušė. Labai svarbią dalį mitybos racione nuo seno užima laukiniai augalai (laukinės uogos, vaisiai, grybai, vaistažolės).
Dauguma lietuviškų tradicinių desertų (šakotis, žagarėliai) – bajoriškosios virtuvės palikimas. Tačiau greta jų Lietuvoje paplitę daugybė desertų, atkeliavusių XX a. iš vakarų.
Mokiniai technologijų pamokose susipažino su Lietuvos kultūriniu maisto paveldu. Septintų klasių mokiniai daugiau dėmesio skyrė patiekalams iš mėsos. Jie sudarinėjo kryžiažodžius šia tema.
Šeštų klasių mokiniai domėjosi lietuviškų sūrių gamybos technologijomis, sužinojo, kaip gaminamas žemaitiškas kastinys. Susipažinę su pateikta informacija, jie žaidė žaidimą “Užduok draugui klausimą iš kurso “Lietuvos nacionalinis maisto paveldas“.
8c klasės mokiniai domėjosi lietuviškų desertų paveldu. Susipažino su šakočio gamybos technologija Velykos, margučiai…Apie tai buvo kalbama su penktų klasių mokiniais. Mokiniai gamino patiekalus iš kiaušinių.
Etikos pamokose II ir III klasių mokiniai ruošė ir darė pristatymus savo klasės draugams apie įvairiausius amatus Lietuvoj. Mokiniai liko labai sužavėti klasės draugų pristatymais. Labiausiai mokiniams patikę amatai, kuriuos jie mielai ir patys išbandytų buvo „Juvelyrika“, „Audimo amatas“ ir „Kryždirbystė“.
Tikybos pamokose mokiniai labiau susipažino su „Kryždirbystės ir kryžių simbolikos“ amatu. Pamokose piešė kryžius.
Muzikose pamokose daug dėmesio buvo skiriama „Liaudies muzikos instrumentų gaminimo“ amatui.
Dailės pamokose mokiniai piešė įvairaus amato atstovus.
Technologijų, menų ir dorinio ugdymo metodinė grupė