Menu Close

Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos mokslo metų apibendrinimo konferencija

Besibaigiant mokslo metams Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos mokytojų bendruomenė mokslo metų pasiekimus apibendrino konferencijoje ,,Probleminio mokymo(-si) sėkmės ir įsivertinimas”. Pranešimų bei darbo grupėse veiklos temos buvo susijusios su 2021 m. Veiklos plane išsikeltu tikslu, siekiančiu mokymo(-si) tobulinimo naudojant probleminio mokymo(-si) metodus bei kiekvieno mokinio individualios pažangos fiksavimo ir asmeninio įsivertinimo rezultatus.

Konferencija ,,Probleminio mokymo(-si) sėkmės ir įsivertinimas” vyko gimnazijos aktų salėje. Tai buvo pirmas šių metų renginys, sukvietęs visus mokytojus į mokyklą, po ilgo darbo nuotoliniu būdu suteikęs galimybę bendrauti gyvai. Gimnazijos psichologo Audriaus Ivanausko žodžiais tariant, dabar, kai bendravimo žmonėms labai trūksta, kai bendravimas tapo viena didžiausių siekiamybių ir vertybių, ši konferencija ir dalyvavimas joje teikia labai daug džiaugsmo.

Konferenciją atidarė gimnazijos direktorė Vida Lesauskienė džiaugdamasi susirinkusiais mokytojais bei kalbėdama, jog mokslo metų pabaigoje pats laikas sustoti ir apžvelgti nuveiktus darbus, pamąstyti, kaip mums sekasi eiti pasirinktu keliu. Renginį pradėjo projekto „Renkuosi mokyti“ konsultantė, psichologė Rūta Gudmonaitė įvadine paskaita „Pokyčių tvarumas“. Ji kalbėjo apie pokyčių švietimo įstaigose svarbą, žinias įtvirtinančių įgūdžių ugdymo reikšmę bei asmeninio įsivertinimo vietą ugdyme, taip pat apžvelgė probleminio mokymo(-si) galimybes ir iššūkius nuotolinio mokymo(-si) metu.

Konferencijoje buvo pristatyti pranešimai apie probleminio mokymosi sėkmes bei patirtis: „STE(A)M ugdymo metodai priešmokyklinio ugdymo grupėje“ (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Agnė Požarnenkova, direktorės pavaduotoja ugdymui Giedrė Jurevičienė), „Pirmieji metai darželyje. Patyriminis ugdymas užvaldė „Spinduliukų” grupę“ (ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Genė Janulevičienė), „Probleminio mokymo aktualumas ir naudojimas istorijos bei geografijos pamokose (istorijos mokytoja metodininkė Regina Bučinskienė), „Problema grįstas mokymas užsienio kalbų pamokose“ (anglų kalbos vyresnioji mokytoja Julita Sabolevskytė), „Probleminis mokymas(-is) etikos pamokose (etikos mokytoja metodininkė Daiva Prakapaitė), „Asmeninė probleminio mokymo patirtis anglų kalbos ir biologijos pamokose (anglų kalbos mokytoja metodininkė Vita Sadauskienė, biologijos vyresnioji mokytoja Neringa Borovikė), „Probleminis mokymas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose (lietuvių kalbos mokytoja Austėja Sosnovskytė), „Probleminis mokymas(-is) fizinio ugdymo pamokose (fizinio ugdymo mokytoja ekspertė Ramutė Kontorovičienė, fizinio ugdymo mokytoja Jelena Kerdokienė), „Probleminis mokymas(-is) matematikoje (matematikos mokytoja metodininkė Ala Leckienė), „Probleminio mokymo(-si) geroji patirtis psichologijos pamokose“( psichologas A.Ivanauskas).

Direktorės pavaduotoja ugdymui Giedrė Jurevičienė kalbėjo apie STEAM ugdymo metodų taikymą priešmokyklinio ugdymo grupėje. Ji skaitė pranešimą „STE(A)M ugdymo metodai priešmokyklinio ugdymo grupėje“. STEAM – tai integruotas mokymas(-is), apjungiantis gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, matematiką, menus bei kūrybą. Priešmokyklino ugdymo mokytojai įvaldžius šį mokymo  būdą vaikai pamokose įgyja žinias per praktinį jų taikymą. Sujungiant skirtingas mokslo šakas minėtų dalykų žinios iš karto išbandomos praktiškai, o pati mokymo metodika parodo, kaip skirtingos disciplinos veikia kartu. Taikant šią metodiką į pirmą vietą iškyla problemos suvokimas ir sprendimas, tai ir atlieka mažieji mokinukai, vadovaujami savo mokytojos. STEAM pradeda priartėti prie ateityje vaikų laikančių iššūkių. Juk suaugusių žmonių pasaulyje yra vertinamas asmuo, turintis įvairiapusį žinių ir įgūdžių komplektą, mažai kur prireikia tik matematikos arba tik gamtos mokslo išmanymo. Kuo labiau išugdytos kompetencijos, tuo labiau darbuotojas vertinamas. Priešmokykliniame amžiuje ugdymas organizuojamas ir vertinamas atsižvelgiant į kompetencijų- socialinės, sveikatos, pažinimo,, komunikavimo, meninės – ugdymą. Siekiama, kad mokytoja, tėvai ir vaikai suprastų, kad gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos, menų bei kūrybos sritys turėtų būti neskaidomos ir suvokiamos kaip viena neatsiejama STEAM ugdymo dalis. Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Agnė Požarnenkova pateikė įvairių išbandytų veiklų pavyzdžių ir apibendrinusi savo veiklą teigė, kad taikant STEAM metodiką vaikai pastebimai įgijo naujos patirties, pradėjo ne tik klausinėti, bet ir komentuoti, drąsiau argumentuoti, daryti išvadas. STEAM požiūriu, mokomasi žaidžiant bei veikiant, taip ir pasiekiama geresnių rezultatų, ir ugdytis yra daug smagiau. Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Genė Janulevičienė skaitė pranešimą „Pirmieji metai darželyje. Patyriminis ugdymas užvaldė „Spinduliukų” grupę“. Ji pristatė savo patirtį, susijusią su probleminiu mokymu ikimokykliniame ugdyme.

Gimnazijos mokytojai kalbėdami apie probleminio mokymo(-si) metodų taikymą jų dalykų pamokose, akcentavo, jog svarbu gerai pasiruošti tokiai pamokai, suteikti mokiniams galimybę išbandyti, atrasti, suprasti, mokyti argumentuoti ir daryti išvadas. Mokytojo ar mokinio iškelta problema veikia kaip stimulas (motyvas) ieškoti informacijos, išsiaiškinti, sužinoti, rasti sprendimą. Probleminis mokymas reikalauja didelių mokytojo ir mokinių pastangų, intensyvaus mąstymo, didelių laiko sąnaudų. Ne visada yra ekonomiškas, todėl neretai pamokoje taikomi tik kai kurie probleminio mokymo komponentai. Problemų sprendimo specifika susijusi su vertinimo sunkumais, nes nėra tikslių vertinimo kriterijų. Vertinant rekomenduojama didesnį dėmesį sutelkti ne priimtą tinkamiausią sprendimą, o į sprendimo paieškas (būdus, minčių dėstymą, argumentus, gebėjimą apibendrinti). Buvo išskirti tipiniai probleminio mokymo pamokos etapai: probleminės (teorinės ar praktinės) situacijos /atvejo sudarymas, paini situacija, problemos formulavimas ir jos sprendimo plano sudarymas (formuluojama, kas žinoma, nežinoma bei ryšys tarp žinomų ir nežinomų dalykų, išsikeliama hipotezė), problemos sprendimo paieškos organizavimas (įvairių metodų pagalba sudaromos sąlygos mokinių savarankiškoms paieškoms), sprendimo radimas ir patikrinimas. Kad mokiniai galėtų atsakyti į iškeltą klausimą, išspręsti problemą, privalu ištirti tikrą situaciją, aptarti, ką žinai, o ką dar turi sužinoti, ieškoti atsakymo įvairiuose šaltiniuose, kryptingai domėtis pamokos metu pateikta informacija, ugdytis reikiamus įgūdžius. Mokytojų buvo pastebėta, kad kartu sprendžiant problemas ugdomas bendradarbiavimo bei bendruomeniškumo jausmas.

Antroji konferencijos dalis buvo skirta asmeninio mokinių įsivertinimo organizavimo analizei. Šią dalį organizavo gimnazijos „Renkuosi mokyti“ grupė – direktorė V. Lesauskienė, direktorės pavaduotoja ugdymui L.Vasiliauskienė, mokytojos K. Bėčiūtė, V.Sadauskienė, H.Stachovskienė, J.Čekatauskaitė, V.Zadyrkienė -, savo veiklą pradėjusi gimnazijos direktorei pasirašius sutartį su projekto organizatoriais ir gimnazijoje pradėjus dirbti projekto „Renkuosi mokyti pasiūlytai istorijos mokytojai Kotrynai Bėčiūtei. Direktorės pavaduotoja ugdymui Vita Sadauskienė ir istorijos mokytoja Kotryna Bėčiūtė organizavo mokytojų grupių darbą „Individualios pažangos pamatavimo pamokoje patirtis“. Įsivertinimas skatina mokinio savivertę ir motyvaciją. Tai paties mokinio priimtas sprendimas apie savo paties daromą pažangą bei pasiekimus, siekiant išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias puses. Mokytojai mokslo metų eigoje analizavo ir išbandė įvairius asmeninės pažangos įsivertinimo metodus. „Renkuosi mokyti“ grupės inicijuoti mokytojų trejetai (M3) grupėse aptarė, planavosi bendras veiklas, su savo mokiniais išbandė įvairius asmeninės pažangos įsivertinimo metodus, aptarė sėkmes, darė išvadas. Konferencijos metu M3 grupės apibendrino savo ir mokinių patirtis, rinko efektyviausiai veikusius metodus. Jais tapo „atpažinimo žemėlapis“, „žinau – noriu sužinoti – sužinojau“, „voratinklis/žvaigždė“, ir „ pirštukai“. Mokytojai dalinosi patirtimi, analizavo metodus ir nusimatė veiklas kitiems mokslo metams.

Konferencijoje ,,Probleminio mokymo(-si) sėkmės ir įsivertinimas” buvo sudėti mokslo metų veiklos akcentai, pasidalinta patirtimi, nusimatytos gairės tolimesniems veiksmams ir siekiams.

Direktorės pavaduotoja ugdymui Giedrė Jurevičienė

Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą