Neišspręsti arba mokslo fronte esantys matematikos uždaviniai nebūtinai privalo būti mokiniui nesuvokiami, pilni neaiškių simbolių ir sąvokų. Įsivaizduokite šachmatų lentą 8×8, kurioje visi kvadratėliai – balti. Kiek daugiausiai galima nudažyti kvadratėlių juodai, kad, pirma, jokie du iš nudažytųjų nesiliestų kraštinėmis, ir, antra, likusi balta lentos dalis liktų jungi? O jei panagrinėtume didesnę lentą, tarkime, 26×26? Atsakymo dar niekas nežino. Ir nebūtinai todėl, kad uždavinys yra per sunkus – ne. Galbūt dar niekas rimtai jo spręsti nebandė.
Paprasčiausiai, gražių matematikos uždavinių yra tiek daug, jog kiekvienas, turintis tiksliesiems mokslams gabumų ir daug smalsumo, jau dabar gali tapti atradėju.
Š.m. kovo 19 d. Ib ir Ic klasės mokiniams atradėjais tapti padėjo ir pamoką vedė matematikos mokytojos N.Karcevienė, T.Michalevič ir Vilniaus universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas, paskutiniu metu dėstęs kursą ,,Muzika ir matematika’’, kompozitorius, muzikologas, poetas Giedrius Alkauskas. Pamokoje buvo pasakojama apie panašius uždavinius langeliais padalintoje lentoje – išspręstus ir dar ne.
Taip pat vasario 27 d. III a ir b bei IV a ir b klasių mokiniams matematikos labirintuose tema „Aritmetinės ir geometrinės progresijos“ nepasiklysti padėjo ir pamoką vedė matematikos mokytojos N.Karcevienė, T.Michalevič, A.Leckienė bei Vilniaus Universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Andrius Grigutis. Pamokos metu mokiniai sužinojo apie aritmetinių ir geometrinių progresijų sumavimo formulių prigimtį. Nagrinėjo įdomių progresijų ryšį su plotų ir tūrių skaičiavimais.
Matematikos vyresnioji mokytoja Nijolė Karcevienė
Nuotraukos Nijolės Karcevienės