Vasario tryliktą dieną darželyje šurmuliavo Užgavėnės. Šeimininkė Genutė vaikus, persirengusius ožkomis, meškomis, čigonais, raganomis ir velniais, pakvietė į salę švęsti Užgavėnių. Jinai gyrėsi, kokia naginga esanti: moka ir verpti, ir austi, ir blynus skanius kepti. Papasakojo apie Užgavėnių papročius, ragino triukšmingai vyti žiemą iš kiemo.
Pasidžiaugusi gausia šeimyna, pasiūlė pažaisti žaidimą „Graži mūsų šeimynėlė“.
Bardamiesi ir ginčydamiesi, kieno šiandien valdžia, į salę atėjo Lašininis ir Kanapinis. Tarp jų vyko arši dvikova. Ir nors Lašininis storas ir drūtas, bet jį nugalėjo lieknas Kanapinis. Visi susirinkusieji Kanapiniui pasižadėjo, kad po Užgavėnių nevalgys mėsos, dešros, lašinių ir net nežiūrės į jų pusę.
Toliau persirengėliai žaidė liaudiškus žaidimus: „Šiaudų batai“, „Meškutė“, „Vai išeiki, oželi, ant ulyčios šokti“. Vyko žaidimai: virvės traukimas, šokinėjimas maišuose, arkliukai. Šventės pabaigoje buvo atnešta žiemos dvasia – Morė. Ši, surinkusi maišus blogybių, išnešė jas į mišką. Persirengėliai dainavo „Žiema žiema, bėk iš kiemo“.
Paskui visi šventės dalyviai suėjo į blynais kvepiančią darželio valgyklėlę. Čia gaspadinės Edita ir Julė jau kepė blynus. Jais vaišino visus šventės dalyvius. Grojo liaudiška muzika, visų nuotaika buvo pakili ir šventiška.
Gimnazijos informacija
